V. Olšauskas. Skolinimo(si) revoliucija: ką mums žada tarpusavio skolinimo sistemos?

2015, rugsėjo 28
V. Olšauskas. Skolinimo(si) revoliucija: ką mums žada tarpusavio skolinimo sistemos?

Kaip el. paštas ar trumposios žinutės prieš daugiau nei du dešimtmečius pakeitė žmonių įpročius ir išmokė juos efektyviau komunikuoti bei keistis informacija, taip šiuolaikinės technologijos skatina evoliucionuoti ir vieną konservatyviausių ekonomikos šakų – finansus. Kai 2005 m. buvo įkurta pirmoji tarpusavio skolinimo (kitaip dar vadinamo sutelktiniu skolinimu) sistema pasaulyje „Zopa“, tikinčių, jog jai pavyks ilgai išgyventi nebuvo labai daug. Tačiau dabar tai didžiausia Jungtinėje Karalystėje veikianti tokio pobūdžio platforma, padėjusi išduoti paskolų už 500 mln. svarų sterlingų.

Kaip dažnai nutinka, Lietuvą pasaulinės tendencijos pasiekia kiek pavėluotai. Visgi joms atėjus kyla nemenkas ažiotažas. Taip nutiko ir su tarpusavio skolinimo sistemomis. Užteko rinkoje praeitais metais pasirodyti vienam žaidėjui, kuris pademonstravo palyginti neblogus rezultatus ir, žiūrėk, jo įkandin jau suskubo eiti iškart net kelios kitos įmonės.

Iš vienos pusės – tai, žinoma, džiugina. Ten kur vyrauja konkurencija, visada laimi vartotojas. Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie mėsainius ar mobiliojo ryšio paslaugas, o pinigus. Todėl būtina atidžiai įvertinti ne tik atsiveriančias galimybes, bet ir kylančius iššūkius.

Teigiami aspektai

Sutelktinio skolinimo platformos šiuo metu yra vienas iš gelbėjimo ratų turintiems pinigų ir norintiems juos įdarbinti. Iki tol populiarus tokiais atvejais buvęs indėlių variantas pastaraisiais tapo pajuokos objektu. Tarpbankinės palūkanos yra tokios mažos, kad padėtas indėlis net nepadengia infliacijos. Tuo tarpu tarpusavio skolinimo sistemose vyraujančios palūkanos yra kur kas patrauklesnės.

Be to, kad sutelktinio skolinimo sistemos leidžia investuojantiems uždirbti iš palyginti dosnių palūkanų, jos dar ir padeda dar labiau išskaidyti investuotojų patiriamą riziką, paskirstant lėšas į kaip įmanoma įvairesnes investavimo priemones. Vargu ar galima tikėtis, kad visi šie kanalai imtų ir per vieną naktį išgaruotų. Kas visai įmanoma vienintelio banko, kuriam patikimi pinigai, atveju. Lietuva šią pamoką, deja, išmoko skaudžiausiu būdų – iš praktikos.

Nereikia pamiršti ir tvirtos valdžios rankos bei jos įvesto griežto skolinimo reguliavimo. Jis smarkiai sumažino verslo, ypač jauno, galimybes skolintis bankuose ar kitose Lietuvos banko prižiūrimose institucijose. Bent jau kol kas sutelktinio skolinimo sistemos yra beveik nereguliuojamos Lietuvos banko, todėl ten gauti pigų paprasčiau gali ne tik fiziniai asmenys. Jau visai netrukus tokia galimybe Lietuvoje galės pasinaudoti ir verslas.

Žinoma, reguliavimo stoka nėra labai geras dalykas. Jis sugalvotas ne veltui. Taip siekiama apsaugoti tiek skolinančiųjų, tiek ir besiskolinančių interesus ir teises. Visgi reikia tikėtis, kad valdžios kabinetuose svarstomos taisyklės nebus tramdomieji marškiniai, kurie visiškai suvaržys šią idėją.

Aš, kaip kredito unijos atstovas, galiu patvirtinti – mes dėl sutelktinio skolinimo sistemų augimo jaučiame didėjančią konkurenciją, tačiau bent jau kol kas rinkoje yra tiek klientų, kad jų užtenka visiems: bankams, kredito unijoms ir tarpusavio skolinimo paslaugų teikėjams. Prie to smarkiai prisidėjo greitųjų kreditų teikėjai, kurių buvę klientai dabar bando užkaišyti finansines skyles, todėl išbando visus įmanomus būdus, galinčius padėti padengti turimas skolas „greitukams“. Kad tik neslėgtų drakoniškos palūkanos.

Iššūkiai

Žvelgiant į naujųjų sistemų trūkumus reikia pažymėti štai ką – dauguma neigiamų aspektų yra susiję su paskolų gavėjais. Jeigu investuotojai gali džiaugtis didelėmis palūkanomis, tai vartotojams belieka gūžtelėti pečiais ir nuspręsti, kuo labiau jie pasitiki: banku, kredito unija ar sutelktinio skolinimo sistema. Pastarosios šalininkai sako, kad naudojantis naujove išvengiama įprasto bankų ar kredito unijų tarpininkavimo ir taip sutaupoma pinigų: skolinantieji gauna didesnę grąžą, o besiskolinantys – mažesnes, nei kitur, palūkanas. Tačiau viską objektyviai įvertinus galima teigti, kad jų siūlomos palūkanos nėra jau tokios patrauklios, kaip bandoma pavaizduoti.

Gali pasirodyti, kad sutelktinio skolinimo sistemos veikia nesilaikydamos jokių normų, tačiau kaip ir kiekvienas verslas, jos siekia pirmiausia būti tvarios. Todėl labai atidžiai vertina tiek skolinančius, tiek ir besiskolinančius. Ši savikontrolė sumažina riziką.

Tuo tarpu tradicinės finansų įstaigos daugiau greičio ir lankstumo galėtų įgauti, jei tik jų daugelyje sričių nevaržytų griežtas reglamentavimas ir su laikmečiu nespėjantys įstatymų reikalavimai. Pavyzdžiui, technologijos, leidžiančios sutartis sudaryti internetu, jau seniai yra, tačiau žmonėms vis dar privalu važiuoti į banką ar kredito uniją, idant jie galėtų padėti savo parašą ant paskolos sutarties.

Kaita – neišvengiama

Daugelis suprantame, kad finansų sektoriuje reikia pasikeitimų, tačiau taip pat žinome, jog tai neįvyks per vieną dieną. Vis dėlto net nereikia abejoti – technologijos ir toliau transformuos bankų bei kredito unijų darbą.

Tokia evoliucija neabejoja ir didžiosios pasaulio kompanijos, kurios turi, rodos, neribotus informacijos bei pinigų išteklius. Štai „Google“ 2013 m. investavo daugiau nei 120 mln. JAV dolerių į, jos manymu, perspektyvią sutelktinio skolinimo sistemą „Lending Club“.

Tikiu, kad XIX a. pabaigoje gyvenęs iškilus vokietis Friedrichas Wilhelmas Raiffeisenas, laikomas kredito unijų pionieriumi, būtų kūręs būtent tokias sutelktinio skolinimo sistemas, jei tik tuo metu būtų buvusios reikiamos technologijos. Bet geriau vėliau nei niekada. Progresyvūs žmonės užduoda toną, o mes visi privalome neatsilikti ir geriausią jų praktiką pritaikyti tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir versle.

Matyt, nepraeis nė metai ir sulauksime sutelktinio skolinimo reglamentavimo Lietuvoje, apibrėžiančio tarpusavio skolinimo sistemų veikla. Tikėtina, kad politikai ir ekspertai remsis D. Britanijos sukaupta patirtimi ir įstatymine baze bei stengsis kiek įmanoma griežčiau viską reglamentuoti. Iki tol turime progą stebėti, kaip naujas finansų rinkos dalyvio modelis veikia. Galbūt visi turėsime ko iš jo pasimokyti?

Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/archive/print.php?id=68882320

  • Kredito unija „Mano Unija“11
  • Pušų g. 10, 08120 Vilnius
  • Tel. (8-5) 233 7711, (8-5) 240 9389
  • Mob. 8 698 10272
Facebook LinkedIn Youtube G+
© Kredito unija „Mano Unija“ 1996-2017. Visos teisės saugomos.
V. Olšauskas. Skolinimo(si) revoliucija: ką mums žada tarpusavio skolinimo sistemos? - ManoPaskola.lt